Dienoraštis apie psichoterapiją ir psichologiją
Header

Aš su grupe galiu daugiau arba aš be tavęs kaip be rankų

kovo 26th, 2013 | Posted by admin in Apie psichoterapiją
IMG_1414
Žmogus be žmogaus neišgyventų. O dar būtų tikslingiau sakyti, kad žmogus be bendravimo, be santykio su kitu – žmogumi nesužinotų ir kas pats esąs. Bendravimas yra mūsų kasdieninė duona, penas sielai, išlikimo žemėje įrankis. Ir ne veltui liaudies išmintis sako: „Aš be tavęs kaip be rankų“.

Grupės galia.

Dviese yra galimybė, kad gali išlikti. Tai atspindi ir psichologo – kliento santykį, tačiau, kad patirtum, suprastum ką tu gavai iš šio santykio, reikia tai išbandyti savo gyvenimo grupėse, savo asmeniniuose santykiuose. Tad, kad pamatytum save, kad taptum kažkuo, kad save atskleistum visu pajėgumu reikia grupės. Reikia grupės žmonių, kuriai priklausytum, kad būtų drąsu, kad galėtum ne tik išlikti, bet ir dar kažką sukurti, kad būtų žmonės kurie tave palaiko, moko, suteikia pasitikėjimo. Kad pastatytum namą, reikia grupės žmonių, kad įkurtum įmonę neužteks vien tavęs, kad taptum gydytoju, tau reikės mokytojų. Mes nuo pat gimimo keliaujame iš vienos grupės į kitą: iš šeimos į darželio grupę, iš darželio grupės į mokyklos klasę, iš mokyklos klasės į mokslų, darbo grupę. O tuo pačiu metu dar yra begalės neformalių grupių, kurioms mes priklausome, ieškome kam priklausyti, ieškome kur save galėtume išreikšti, kam save parodyti ir tuo pačiu save pamaitinti bendravimu. To mums labai reikia, nes kas būtume be savo šeimos, be darbo, be draugų? Ar būtume šiandien tokie kokie esame be jų pagalbos? Nors nėra lengva išbūti, išsikovoti ar atrasti savo vietą grupėje, tačiau jei kam nors jau priklausai, tai jauties saugesnis, stipresnis, esi ne vienas.

Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip tu jautiesi. Kas yra jausmai? Iš kur jie ateina? Su kuo jie susiję? Jausmai yra mūsų santykių su žmonėmis išraiška, mūsų būsena, mūsų savijauta. Aš esu laimingas, kai mane aplanko draugas, aš pykstu, nes jaučiuosi nebereikalingas savo vadovams, aš jaučiuosi apgautas, pažemintas geriausios draugės. Filosofas Šopenhaueris sakė, neprisirišk ir tada neturėsi problemų, neturėsi jausmų. Ir nors Šopenhauerio patarimas viliojantis vis tik mūsų žmogiška prigimtis yra ta, kad mes norim, mes turim vienas su kitu bendrauti kurti santykius, kad išgyventume, kad save atskleistume, nes patys vieni, be kitų žmonių savęs neatskleisim, neišpildysim. Ir tik bendraudami, prisirišdami, išgyvendami atradimo džiaugsmą, nusivylimo skausmą, baimę, artumą atrandame save, o kartais ir prarandame. Ir pastebėti, pajausti kas su mumis vyksta nėra taip lengva. Tam dažnai nerandame laiko, o gal tiesiog neturime įgūdžių, drąsos ar nerandame prasmės, būtinumo save labiau pažinti. O nepastebėję kas su mumis vyksta ir kalbėti nepradėsime. Bet vis tik mes stebime save, o jei nepastebime mes, tai kiti mums apie mus papasakoja. Kalbėti nėra taip sunku, bet kalbėti apie jausmus, kas tave slegia, neaišku, kelia liūdesį ar jautiesi silpnas tai yra sunku. Kartais būna sudėtinga pačiam save suprasti ar prašyti draugų, kolegų, kad padėtų išsiaiškinti tai, kas jus neramina, netenkina santykiuose su kitais. Pripažinti savo silpnybes reikia drąsos, palaikymo. O ir draugas ne visad pajėgus palaikyti, padėti. Juk žmogaus psichika nėra tokia paprasta sistema.

Grupinė psichoterapija

Mokslininkai supratę grupės svarbą žmogaus gyvenime, sukūrė grupinę psichoterapiją kaip gydymą, kaip pagalbą žmogui, kad jis pažintų save žmonių grupėje ir atrastų jėgų tobulėti. Grupinė terapija pasak T. Burrow (psichoanalitinės grupinės terapijos termino pradininkas), tai ir yra ta erdvė, kurioje žmogui yra suteikiama galimybė pamatyti save santykiuose su kitais žmonėmis socialinėje situacijoje, kartu saugioje aplinkoje atsisakant įvairiausių įprastų šiuos santykius reguliuojančių apribojimų bei draudimų. Grupinė psichoterapija skiriasi nuo mums įprastos draugų, darbo grupės, nes čia žmogus gali jaustis laisvas, čia nėra jokių apribojimų ką galima kalbėti ko negalima ir pan. Grupėje yra labai svarbus aspektas, kad grupę sudaro vienas kito nepažįstantys žmonės, kuriuos sieja tik terapiniai santykiai. Čia nuo ištarto žodžio nepasikeis mokestis už terapiją, niekas tavęs neišvarys. Tai lyg maža eksperimentinė santykių laboratorija, kurioj gali būti savimi ir eksperimentuoti elgis taip, kaip norėtųsi. Grupėje viskas ką galvoji, ką jauti yra išreiškiama žodžiais, o ne veiksmu. Ir visos tavo mintys, jausmai yra priimami. Tai asmenybės sveikimas, tobulėjimas per kalbėjimą, savęs stebėjimą, kito žmogaus klausymą, jautimą grupėje. Tai viena iš galimybių save pažinti, gydyti savo emocinius sužeidimus, kurie trukdo kurti visaverčius tarpusio santykius. Grupinė terapija padeda mums pamatyti nepažįstamas savo dalis, su jomis susidraugauti, kad jos taptų mūsų gyvenimo sprendimų sąjungininkės, o ne kliuviniai.

Grupėje gali patirti pagal I. Yalom:

  • Čia ir dabar buvimo pojūčius, emocijas, akimirkos galią
  • Kaip kiti tave mato
  • Ką aš darau tokio, kad jie mane mato būtent tokį
  • Kodėl aš tai darau
  • Iš kur tai atėjo
  • Ką aš galiu keisti, kad mano gyvenimas būtų pilnesnis, prasmingesnis ir džiaugsmingesnis.

Grupės vedantysis – tai psichoterapeutas, kuris padeda, palydi grupėje kiekvieną žmogų į savęs pažinimą, atsiskleidimą, išlaisvėjimą. O grupės dalyviai ir sudaro tą mini eksperimentinę santykių laboratoriją, kur kiekvienas gali ir pats eksperimentuoti ir kitam suteikti šansą išbandyti save ir gauti atgalinį ryšį. Svarbiausia yra taisyklė būti kiek galima sau atviru ir kitiems ir sakyti visa tai, kas čia ir dabar šauna į galvą – nesvarbu kokia tai būtų kvaila, absurdiška ar ne į temą mintis ar jausmas. Tai grupė, kurioje ne tik tu gauni pagalbą, bet esi ir pagalbos teikėjas kitam. Grupė tai lyg santykių matrica, apie kurią kalbėjo S. H. Foulksas grupinės analizės kūrėjas, kur kiekvienas grupės narys kaip mazgas turi siūlą – santykį į kitą ir yra vienodai reikšmingas grupėje.

Kokius gyvenimo sunkumus žmonės sprendžia grupėje?

  • nepasitikėjimą savimi, vienišumo jausmą,
  • problemas asmeniniuose santykiuose, profesinėje veikloje,
  • atsiradusius simptomus – pvz., nerimo priepuoliai, depresija, įvairūs kūno skausmai, kurių neišaiškina gydytojai, baimės,
  • varginančius charakterio bruožus – pvz., smulkmeniškumas, impulsyvumas, perdėtas rūpestis, jautrumas, polinkis konfliktuoti,
  • savo gyvenimo vietos, prasmės, tobulybės ieškojimas.

Svarbu atminti, kad nebūtina laukti, kol liūdesys virs depresija, ar tave išmes iš darbo dėl „sunkaus“ charakterio ir tada ieškoti pagalbos. Jei jauti, kad tau reikia pagalbos sustiprėti, įgyti daugiau pasitikėjimo ar išsilaisvinti nuo varginančio nerimo, nori gerinti santykius su artimais, kol jie dar šalia, tad išdrįsk ieškoti pagalbos dabar, kad rytojus taptų bent truputį džiugesnis. Grupinė terapija – tai kelias arčiau savęs, arčiau kitų. Tai vienas iš būtų tobulėti, labiau save pažinti. O jei terapinės grupės šalia nėra, yra kitos grupės, yra žmonės. Pradžioj reikia šalia žmogaus, kad pradėtum gyti. Būkime kartu ir kalbėkime apie tai, kas neramina. Linkiu, kad ieškotume ir rastume kitą, kuris galėtų atspindėti jus.

 

Psichologė, psichoterapinių grupių vedančioji Lina Skromovaitė.

You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 Both comments and pings are currently closed.